Keliamės prieš 07:00 val., simboliškai pusryčiaujam, bet kad įskaičiuota į kainą, nepykstam.
Išsiregistruojam iš Kiev Tbilisi Hostel.
Atvyksta automobilis, pajudame į rytinę Gruzijos pusę. Nusimato ilga diena.
Kelias link sostinės.
Sakom labas gruzijos gyvulininkystei.
Sovietinį palikimą menančioms skulptūroms priešpastatytos pakelės bažnytėlės.
Pavasarinės gamtos grožiai: salotinės spalvos žolės, mėlyni žiedai pakelėse.
Surami slėnis, netoli Khashuri.
Pakelės mėsos parduotuvėlė.
Idiliškus vaizdus gadina pakelės masiškai nusėtomis šiukšlėmis (spalvotieji vienkartiniai maišeliai), jų išties daug ir stipriai akis bado.
Apleista užeiga.
Gyvūnams – visuomet pagrindins kelias ;-)
Linksmas toks. Gerai, kad važiavo priešais ir nebandė lenkti ;-)
Pravažiuojam apylanka Tbilisį, senąją sostinę Mtskheta, čia grįšime vėliau.
‘Eilinė’ pakelės fortifikacija. Lydi viso kelio metu.
Judam link vieno svarbiausių Gruzijos regionų – Kakheti (garsus puikiu klimatu vynuogėms ir be abejonės vynu) šalia jo įsikūrusį nedidelį Sighnaghi miestelį (apie 110 km nuo Tbilisi).
Pasivažinėję serpantininiais keliukais pamatom mietelį. Sighnaghi.
Prieš miestelį – restauruojamas vienuolynas Bodbe Monastery.
Ramybę saugo paukštukas.
Sighnaghi gynybinės sienos.
Tik įvažiavę jau ieškome, kur pavalgyti, kiek užtrukusį 5 val. važiavimą primena skrandžiai.
Užsukam į internetuose išliaupsintą Pheasant’s Tears Restaurant. Atrodo neblogai, moderniojo country folk stiliaus, gamina savo vyną, bet vyksta kažkoks grupinis turistų aptarnavimas, o ir kainos pasirodė 2x, nei kad tikėtasi. Ieškom kažko arčiau liaudies, paprasčiau, juk atvykom ne baliavot. Einam toliau.
Jei kam bus labai nuodobu, yra net Casino.
Beeidami nusiperkam vietoje kepinių su įdarais (varškės, mėsos-žolelių), taip numalšiname didesnįjį alkį ir detaliau apžiūrim, kur čia patekom.
Centrinė miesto aikštė.
Viešbutis, kurio nepasirinkom. Ir gerai. Labai jau jis pompastiškas ;-)
Tvarka ir švara. Žmonių nėra, restoranų padavėjai kiek niūroki, svečių matyt mažoka. Ne sezonas.
Nuo kalvos atsiveriantis vaizdelis.
Vietinėje užeigėlėje nedvejodami imam kharchio (dešinėje), bei kharchio Megrelian (su riešutais) – kairėje. Riešutinis kharcho buvo kažkas tokio super, sudėtinga nupasakot, bet puikiai ištroškinta jautiena ir riešutų su specijomis skonis… Visa Gruzijos kulinarija palieka nedvejotinai gerą įspūdį, bet kai kurie patiekalai – ypatingą. Nors ėmam po pusę porcijos, kiekis verčia daugelį lietuviškų kavinių-restoranų kukliai nuleisti akis.
Eilė khachapuri. Paprastą khachapurį, khachapurį lazani jau valgėm, imam kažką kitko – khachapurį grilled ir jau ne kartą patikusius „koldūnus“ khinkali. Apsirikti sudėtinga, nes viskas labai skanu.
Jei katinas būtų galėjęs, neabeboju atimtų šį kulinarijos ir vietinės kultūros šedevrą. Khacapuri Grill drąsiai stumdosi trejetuke puikiausių Gruzijos patiekalų.
Khacapuri grill porcija ne mažiau 400 g, nuotraukoje matosi nekuklus kepto sūrio gabalas, o viskas užkepta natūralia medžio ugnimi, apskrudusia plutele – dieviškas skonis!
Kairėje pusėje mūsų viešbutukas „Old Signagi“. Erdvus, nebrangus, stilingas, pilnai atitikęs norus. Drąsiai rekomenduoju, jei toks stilius patinka.
Kairėje – turgelis. Aplankysim jį vėliau.
Apsvaigę nuo maisto, na, gal ir nuo vyno, griūnam į lovą po šia mūsų viešbučio sienos kambario dekoracija.
Kitą dieną laukia sostinė Tbilisis ir kitos įdomios vietos.