Rytas. Pro langą tolumoje matosi kalnai, kiek vėjuota. Kalnuose vėsiau (ryte buvo gal plius 7-8 C). Kambaryje šilta, bet reikia keliauti toliau.
Pasivaikštom po rytinį miestelį.
Kalnai kalnai
Garsusis Alazani slėnis, kur „auga geriausi Gruzijos vynai“.
Neįkyrūs gatvės prekeiviai paslaugiai suranda reikiamą žieminių kojinių dydį. Perkam. Avių vilnos.
Viliojantis užrašas nenumaldomai kveičia vidun.
Vietiniame turgelyje įvyksta degustacija. Perkam.
Turgelis po stogu nedidelis, vos iki 10 prekiautojų, bet ir jie turi ką pasiūlyti; ir vyno ir prie vyno. Perkam prieskonių – vešim Gruziją į namus.
Nors Šveicarijoje nebuvau, bet šis vaizdelis man visiška Šveicarija.
Užsukam pažiūrėti Bodbe Monastyr, kadangi rimtai remontuojasi, netrukdom.
Važiuojame link sostinės Tbilisio. Akylai stebi kelių sargas.
Vynuogynai laukia geresnių orų.
Vaizdą pagražina pilys, pilis keičia slėniai; atvykstam į Tbilisį.
Pasidedam daiktus mažyčiame svečių namų užsakytame kambarėlyje ir keliaujam žvalgytis. Hostelis visai centre – prie garsiųjų Tbilisio sieros pirčių, ten ir pėdinam stačiu keliuku žemyn.
Pirčių kompleksas. Sako, kad pradėjo naudoti Romėnai pirmaisiais eros amžiais, vietiniai jose mirkdavo, vėliau čia ilsėjosi poetas Puškinas. Abanotubani pirtys statytos persišku stiliumi, tačiau karštis yra natūralus – skverbiantis iš žemės gelmių, o sieros junginių yra tiek daug, jog visa aplinka prasmilkusi papuvusių kiaušinių kvapu.
Užsirašom vakariniam seansui ir keliaujam toliau pažindintis su miestu.
Nepriklausomybės aikštė.
Gruzija/Georgia, pervadinta viduramžiais vakarams nuo šv. Georgijaus, iškilmingas paminklas Nepriklausomybės aikštėje.
Churchkhela vilioja turistus (tautoje jau praminti saldumynai Gruziniški Snickers gaminami suveriant riešutus ant siūlo ir juos merkiant į pakaitintą vynuogių sirupą, vėliau išdžiūsta ir gaunasi visokių spalvų su skirtingu vidumi).
Išlindę iš senamiesčio pamatom „grybą“. Pasirodo, tai yra Tbilisio viešųjų paslaugų rūmai, kurį suprojektavo ekstvagantiškieji Massimiliano and Doriana Fuksas.
Tbilisis greitai nustebina kitais moderniais statiniais.
Savotiška architektūra, bet visai organiškai pritinkanti, kaip kos gigantiškas numestas lapas.
Lipam į funikulieriaus būdelę (po 2 GEL asm.) ir kylam aukštyn. Kadangi gana vėjuota stipriai supuoja, taip tik pagyvina aukščio efektą.
Tbilisi panorama nuo Narikala kalno.
Gruzijos motina – aukšta asmenybė. Pamatysime ją ir geresniu rakursu.
Pavasaris prašosi nufotografuoti.
Tas pat pirčių kompleksas leidžiantis nuo kalno.
Sutvarkytos gatvelės. Sako, stipriai atsinaujino Tbilisis per paskutinius kelis metus.
Gruzijos motina. Vienoje rankoje vyno taurė, kitoje – kardas. Svetinga, bet rūsti, matyt gyvenimas pamokė ir šalies kaimynai.
Užsukam užkąsti. Pirtyje gi nebus kada.
Taip ir sulaukiam vakaro.
Pasirinkimo pirtyse nėra: vienoje pusėje karys, kitoje – pirtininkas. Teks eiti.
Sieros persmelktame kvape karštas baseinas. Valandos maudynių ir kaitaliojimo su drungnu vandeniu yra per akis. Dar ir sauna nedidelė priklauso. Kambariukas 50 GEL.
Diena buvo ilga. Miegot!
/bus daugiau Gruzijos: Mtshketa, Gori, Uplistsikhe/
/bus daugiau ne tik Gruzijos ;-) /