Nepalas. Savaitė po katastrofos (2015-05-02/03 d.).
Šalis domino ne tik aukščiausiu Pasaulyje kalnu – Everestu, nuostabiais kalnų, slėnių vaizdais, bet ir atšiauriose sąlygose saugota ir puoselėta unikalia kultūra.
Planus vykti iš Indijos miesto Varanasi sujaukė baisi žinia, kad Katmandu įvyko stiprus (7.8 balo pagal Richterį) žemės drebėjimas, nusinešęs daugiatūkstantines žmonių gyvybes, sugriovęs šimtmečius menančias šventyklas sostinėje.
Bilietus atgal į Europą turėjome būtent iš Katmandu. Skrydis už savaitės po žemės drebėjimo. Tad buvo du keliai: arba pirkti kitus bilietus (nes esami nekeičiami ir negrąžinami, t.y. – didelės išlaidos), arba sekti situaciją ir priimti sprendimus likus kelioms dienoms iki skrydžio. Šis variantas ir buvo pasirinktas. Autobusu vykti galimybės nebeliko, dėl sugadintų kelių, nuošliaužų ir nesaugumo. Perkam bilietus Varanasi–Katmandu…
Fotoreportažo ironija yra tame, kad jo galėjo ir neatsirasti, nes bilietus iš Katmandu nusipirkom dieną prieš tragediją; katastrofos dieną tikrai neskristume, pasirinkdami Indijos oro uostus…
Nepale praleista para laiko: vakaras ir kitos dienos rytas. Kiek per tas valandas spėta pamatyti – tiek.
Keli kilometrai iki Katmandu oro uosto, iš lėktuvo matosi, koks sudėtingas Nepal landšaftas – kalnų keliukais išvagoti kalnai.
Šių kalnų grožio praktiškai nepamatysime…
Mes leidžiamės, o karinis gelbėtojų komandos sraigtasparnis kyla skristi į neprieinamas Nepalo gyvenvietes.
Oro uoste pasitinka sveikinantis plakatas ir… pirmieji griuvėsiai – plytų siena.
Vietoje asmeninio bagažo, pirmenybės tvarka bent 20 minučių keliauja pagalbos siuntos iš įvairiausių Pasaulio šalių. Nors didžiausią pagalbą suteikė kaimyninės Kinija ir Indija, ant dėžių matėsi Korėjos, Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos užrašai su trumpu aprašu, kas viduje, bei palinkėjimais.
Atvykome į Katmandu gerokai po pietų. Pasidedam viešbutyje daiktus ir keliaujam pamatyti kokia situacija.
Niūri nuotaika pasitinka vos išlipus iš taxi.
Viena pagrindinių miesto aikščių – Durbar Square prieigos.
TV reporteris ruošiasi tiesioginiam interviu…
…štai tokiame dramatiškame fone.
Kareiviai saugo teritoriją nuo smalsuolių. Dėl jų pačių saugumo.
Žmonės net po savaitės laiko – po pirmojo žemės drebėjimo smūgio – glaudžiasi gatvėse. Jie bijo pakartotinių smūgių, taip pat bijo eiti į apgriautus namus, kurie gali neatlaikyti, arba tiesiog jų nebeturi. Motina žindo kūdykį tiesiog galvėje tarp praeivių nuolatos keliamų dulkių.
Iškraipytos Karalių rūmų pastato kolonos. Durbar Square.
Durbar aikštė. Už jos einančiose gatvelėse pilna dulkių.
Vangiai atsigaunanti prekyba šalia savo laikinų naujų namų.
Per savaitę pravalytos gatvė: perrinktos nuolaužos, išgelbėti gyvieji, palaidoti, kam mažiau pasisekė, plytos tvarkingai sudėliotos į sienas, jas panaudos naujiems pastatams.
Dubar aikštėje buvo ne viena šventykla. Dabar – tik nuolaužos, nedidelės stupos ir šventieji akmenys.
500-metė šventykla Kashtamandap. Buvo.
Emocijas sunku tvardyti.
Daugelis labiausiai nukentėjusių pastatų – plytiniai. Jie sugriuvo, kaip kaladėlės, jeigu nebuvo sutvirtinti nors medinėmis sijomis.
Sri Garuda, šalia seniausios Nepalo šventyklos Pashupatinath Temple. Praeiviai dengiasi burną, nosis tiek dėl dulkių, tiek dėl baimės užsikrėsti kokia nors galima epidemine liga.
Durbar aikštė. Palipus ant buvusios šventyklos išlikusių laiptų, atsiveria platesnis vaizdas.
Iš(si)gelbėję
Gelbėtojai japonai.
Kol stebime japonus, prieina kariškis ir parodęs į sieną, šalia kurios stoviu, draugiškai pasiūlo nuo jos pasitraukti; bet kurią akimirką ji gali nugriūti, ypač jei pasikartotų drebėjimas, kad ir silpnesnis.
Išlikę stogai „nusėti“ balandžiais.
Žmonių sujudimas.
Būrys gelbėtojų stebi, kaip kolegos kažką neša.
Žurnalistai pradeda kažką inirtingai fotografuoti, tai reiškia tik viena – iš po nuolaužų atkasė dar vieną auką. Tą dieną Katmandu oficialiai užfiksuota jau virš 1500 žm. aukų, o visame Nepale, virš 7600 žm. Ir skaičiai kiekvieną dieną auga.
Žaismingi grotestiški liūtai. Ir porą vietinių nepaliečių.
Paskubomis į šį automobilį gelbėtojų buvo pakrautas radinys, kuris nedelsiant kažkur išskubėjo sukeldamas debesį dulkių.
Ilsisi šunėkai
Vangi gatvės prekyba
Kai kurios šventyklos atrodo nenukentėjusios
Rūsčios Stebinčios Budos akys
Gatvėse atkasta paviršinė kanalizacinė sistema. Po drebėjimo ji daug kur buvo užsikimšusi ir pradėjo kelti grėsmę gyventojams, nes susidaro palanki terpė ligoms plisti.
Katmandu studentija bando atkreipti Pasaulio dėmesį, kad šaliai reikia pagalbos.
Vakaras. Be turistų
Antra diena. Po 7:30 val.
Kitos dienos ryte pasitinka Dharahara (Bhimsen) bokštas – buvusi Nepalo slėnio ikona. Čia žuvo nemažai turistų, kurie tuo metu buvo bokšte, ar šalia jo.
Nepaliečių skausmas liks ilgam
Ryte vietiniai iš laikraščių sužino, kokia yra situacija, kiek žuvusių
Tikiuosi keleiviai ir vairuotojas nenukentėjo
Stadione įrengtas palapinių miestelis neturintiems kur ar negalintiems grįžti į namus
Vaikai yra vaikai, jie gyvena toliau ir mėgaujasi futbolu
Gatvės pardavėjas turi pasiūlyti įvairiausių kaukių veidui ir nosiai
Siena. Buvo
Malda padeda
Turgelyje jau verda rutininė prekeivio kasdienybė. Reikia gyventi toliau
Šeiminkai į šį namą greitai neįsikels
Praeiviai skuba, stengiasi nesustoti nuo mirtį atnešusio trijų aukštų plytinio namo
Nors šalia esantys pastatai neatrodo stipriai nukentėję, silpnesni, prasčiau pastatyti plytų namai neatlaikė, kai greta stovintys išgyveno stiprų žemės drebėjimą – vidurinysis namas visiškai sugriautas.
Senolis greta visiškai sugriauto pastato, kažką pakėlęs nuo žemės skaito.
Padėjęs prirašytus lapus atgal, palengva nuėjo. Jį lydėjęs šuo nusekė paskui kitą žmogų…
Maišuose sukrauti sudužę langų stiklai. Greitai juos išveš ir gyvenimas toliau tekės savo eiga. Norisi banaliai tikėti, kad greitai „viskas bus gerai“.
Jau beveik pietūs, važiuojame į viešbutį ir oro uostą. Laukia skrydis į Europą.
Aciu kad pakeliat nuotaika!