Rytas. Po aštuntos.
Už lango ramiai plūduriuoja rūkas.
Važiuojame metro link centro.
Tik išlipę prieš akis išvystame minią žmonių su vėliavomis. Tėvyneje tokių ‘zabavų’ nedažnai pamatysi, o tokioje spalvų apimtyje juo labiau, tad pažiūrim, kas čia vysta.
Georgijaus juostelės puikuojasi transparantų simbolikoje – švenčiama „69-70 metų proga, kaip išlaisvinta Ukraina iš nacistinių vokiečių okupantų“. (Keista tik, kad kas penktas su polietileniniu maišeliu ar kuprine).
Vienas – kitas policininkas vangiai prižiūri tvarką.
Vyresnio amžiaus vyras irgi nepraleidžia progos užfiksuoti asmeniškai jam jautrų reginį.
Koordinatoriai leidžia judėti. Minia ir juda.
Minia nueina. Ramūs, santurūs, daug nerėkauja.
Rūkas tolumoje slepia Holokausto ir genocido muziejų ir originalų paminklą.
Įėjimas į UNESCO saugomą Kiev Pechersk Lavra.
Įdomi nematyta ornamentika.
Aplinka stebina asketiška tvarka, bei architektūrinėmis detalėmis.
Nors Penktadienio diena, gana daug jaunimo ir vaikų.
Žmonės būriuojasi, kad patekti į rūsius, kur palaidoti jų šventieji ir garbinamieji. Vien ko vertas Ilja Muromiečio palaidojimo faktas (Ilya Muromets). Buvom. Matėm. Savotiškai įdomu. Fotografuoti negalima, tai ir nesiplėšiau.
Ir negali gi garantuoti, kad šis Lexus ne patriarcho, taip drąsiai stovi įvažiavimą ribojančioje zonoje.
Tiesiai per tvorą tolumoje – Dnepras.
Ansamblis tęsiasi ir žemutinėje dalyje.
Išeinam iš teritorijos ir judam krantine „kur akys veda“.
Prie upės vyksta vestuvės ir ne vienos. Šalia pat paminklo Legendiniams Kiev’o įkūrėjams.
Reklama.
Egzotika: važiuoja, sėdi, tupi, pardavinėja. Vien tik egzotikos :-)
Kažkas ten balkone…
Oi.
Prieš Černobilio muziejų (Ukrainian National Chornobyl Museum) stovi evakuacijoje dalyvavusi technika. Muziejus visai tesingas. Nueikit.
Sėdim, lesinam.
Puzata xata – ale vietinė Katpėdėlė. Nebrangu, bet ir bet kaip.
Prieiname Andreevsky nusileidimą-gatvę – garsią nuo senų laikų amatininkų ir menininkų vietą.
Atsipūtęs ponas.
Vietiniai neįkyriai prekiauja įvairiais rankdarbiais.
Šv. Andrejaus bažnyčia.
Prekeivė tapyba nusprendė, kad šiandienai užteks.
Keli vieniši žmonės ieškojo ‘kontaktų’.
Krantinėje vyskta masinės statybos – priešais Pašto aikštę rekonstruojama prieplauka, krantinė.
Šiuo funikulieriumi kilsime atgal iki Šv. Michailovo Auksinių stogų cerkvių komplekso.
Ukrainietė vien griežtu žvilgsniu suvaldo keleivius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Grįžinėjam jau per matytas vietas.
Pradeda temti. Pačiu laiku ateinam iki Maidano.
Dar dieną buvusi plati šešiajuostė gatvė uždaryta. Jaunimas džiaugiasi, linksminasi.
Muzikos Akademija
Jau po poros mėnesių čia vyks inirtingi gatvių mūšiai. O kol kas – visiška ramybė.
„Didžiojo tėvynės karo medalininkai“ pagarbiai išeksponuoti šviesdėžėse.
Miestą puošia spalvinga karuselė.
Nejučia vaizdas sukuria šventinę atmosferą.
Ir tą šventę greitai „ant žemės nuleidžia“ štai tokia instaliacija skirta Julia Timoschenko.
Žymusis Kiev Besarabijos turgus. Nedirba. Užsuksim rytoj.
Pamojuojam kino teatrui „Kyiv“ ir traukiam į viešbutį…