/trumpa info be foto/
Šri Lankoje buvome 2014 m kovą, dvi savaites, bet tame tarpe dar iki Maldyvų porai dienų nuskridome, tai reikia dalį laiko išmesti.
Pradžioje buvo aktyvus laikas, aplankyta (chronologiškai): Anuradhapura, Polonaruwa, Sigiria, Danbula, Minerija, Aluviharaya, Mathaleh, Kendi, Gampola, Radella, Nanu-Oya, Nuwara Eliya, Negombo… Pakeliui – pilna kitokių mažų miestelių, šventyklų, nuklydimų, parkų… jų pavadinimai liko istorijoje.
Tada buvo poros d. tinginystė, nes tai ir buvo tikroji vykimo priežąstis – giminaičio gimtadienis/jubiliejus – bei po to trijų dienų skrydis pirmyn-atgal į Maldyvus: Male, vietinis keltukas Maafushi sala, Vilivaru sala.
Tad pačioje Šri Lankoje realiai praleista virš savaitės, bet tokia intensyvi savaitė. Realiai pagal mano keliavimo būdą, reikėtų iš viso apie 14 dienų, tada būtume ir šiaurinėje dalyje apsilankę ir daugiau prie jūros pabuvę, pvz. rytinėje dalyje. Skaitėme, kad prieš kelis metus ten vyko karai ir Šiaurinis regionas nėra saugus, tačiau vietiniai tai neigė ir sakė, kad viskas yra ok, jeigu nori, gali jau ramiai važiuoti.
Mes nuomavomės mašiną. Kaina apie 25-30$ d. su vairuotoju, plius kuras (berods apie 1,2$ litras kainavo tada). Išsinuomavome tiesiai oro uoste. Išeinant iškart pamatysite siūlytojus. Šiaip rekomenduočiau ten ir imti, nes kitur kainos bus grubiai panašios, arba gausite sunkiai kalbantį vairuotoją ir vargsite. Mums vairuotojas buvo visai patogu, kai važiuojant didesnį atstumą eini pasnausti ir atgavęs jėgas toliau pažindiniesi. Jo kaina sudarė apie 3-4€/d., o turo pabaigoje gavo iš mūsų bonusą 50$, nes darbą atliko visiškai puikiai. Čia po to, kai kažkurią kelionės dieną jis paminėjo, kad netoliese yra jo kaimas, kur gyvena jo tėvai. Mes kaip tik ruošėmės nakvoti. Aš jam sakau, tai važiuok pas savo tėvus, ten koks 20-30 km, o jis man sako, kad negali, nes bus per brangus jam kuras. Po nedidelio įkalbinėjimo, kad sumokėsiu už kurą jis nuvažiavo pas juos nakvoti. Kitą dieną pravažiuodami pro juos sakau, tai parodyk, kaip gyvenate, jis sako, kad oi, ten varganai, prastai ir t.t., bet gausiai nesispardė ir netgi apsidžiaugė, kad mes susidomėjome jo gyvenimu. O gyvena jie labai paprastai, bet namuose visiška tvarka ir švara, kiemas iššluotas, indai visi švarūs, už nedidelio vienaaukščio namuko-trobelės polietileinis dušas… Varganai, bet švariai ir tvarkingai. Mama – namų šeimininkė ir ūkio prižiūrėtoja, Tėvas – TukTuk vairuotojas. Dar turi sesę, bet ji buvo mokykloje. Paviešėjome valandžiukę ir traukėme toliau…
Beje, svarbus momentas, Šri Lankoje negalima važiuoti tryse gale, t.y. jeigu nuomojate automobilį, važiuosite tik tryse + vairuotojas, arba keturiese. Fun. Rekomenduočiau prieš užsisakant vairuotoją susipažinti su automobiliu, jį apžiūrėti ir būtinai pasikalbėti nors kiek plačiau individualiai su pačiu vairuotoju. Jeigu leisite su juo daug laiko, kad netektų stipriai nusivilti, kad nieko nesupranta ar kt. Jei keliaujate ekonominiu režimu, tai viešbučiai kainuos apie 20-25$ ir jų yra pakankamai. Mūsų sistema buvo tokia: susirandame Booking tinkamus kelis viešbučius, duodame paskambinti mūsų vairuotojui, kad jis sužinotų, ar šalia yra ir jam nemokama nakvynė – dormity rooms – ir tuomet jei ok, ten ir važiuojame. Buvau apžiūrėti, kur jis miega, tai tiesiog nedidelis 1 a. namukas, lova, virtuvėlė, dušas, ten jį pamaitina, viskas eko, bet švariai ir tvarkingai. Dažnai jie gyvena po 2-3-4 žm. Porą nakvynių mes jam ėmėm viešbutyje, gretimame kambaryje, nes papildoma kaina buvo labai maža ir šiaip geram žmogui negaila.
Vienąkart pirkome alaus parduotuvėje, klausiu, gal ir jis norėtų, sako, ne ne, nū bet gal. Tai sakau, tau kiek? 3-4-5? Ne, sako, man vieną mažą 0,33l. Nupirkau du. Ir kitą rytą jis pusvalandį pramiegojo, nes beveik ‘prisigėrė, kai antrą atsidarė :-) Labai atsiprašinėjo, o mes gausiai linksmai jautėmės.
Giminaitis automobilį nuomavosi, važiavo pats. Sakė, truputį baisoka naktį greičiau važiuoti, nes gyvūnai visokie laksto. Realiai skaičiuojant atstumą ir nusigavimą iki taško, reiktų numatyti, kad vidutinis greitis bus apie 45-50 km/h, naktį galima paspausti iki 70 km/h. Žmonių ten daug, ir važinėja jie dažniausiai bet kaip.
Kitam giminaičiui mažiau pasisekė su vairuotoju ir vargo: prašė papildomai pinigų kurui, nakvynei, maistui ir pan. nors viskas buvo įskaičiuota iš ankščiau ir nepriklausė.
Važiavome į arbatos plantacijas (Nuwara Eliya) – būtinai nuvykite, bent man pats važiavimas vietiniu traukiniu paliko smagų įspūdį. Arbatos plantacijų laukai irgi beribiai.
Patiko Sigiria, toks nedidelis miestelis ant kalno, kur pabėgo karalius, kai jį persekiojo sūnus ir t.t. ten visa istorija, bet „meilių mergaičių“ autentiškos freskos išlikusios ir vilioja turistus. Goolas pasakys viską. Verta ten eiti iš ryto, nes dieną darosi karšta, daugiau žmonių.
Šalyje pilna šventyklų, uolose, pastatytų atskirai, senų, naujų ir įvairių. Daugelis jų įdomios ir džiaugiuosi jas aplankęs.
Maistas pas juos man yra puikus. Vegetariški patiekalai tokio skonio, kaip pas mus mėsiški :-) Bent aš nepasigedau mėsos, tiesa, valgėme žuvies. Ji yra gera, bei nebrangi. Alus nepigus, apie 3,5-4€ už 0,5-0,6l butelį. Paprastas Chardone vynas – nuo 20€/but. Pagrinde geria užsieniečiai, tai kaina jiems ir padaryta.
Šventinė vakarienė gerame 5* viešbutyje ant jūros kranto su aptarnavimu, gyva muzika porai valandų mūsų 6 asmenims su pilnais patiekalais, desertais, gėrimais kainavo apie 300-350$ ir jūros gėrybių ten buvo nesuskaičiuojamai. Dalį jų pasigavome rytinėje žvejyboje ir restorano šefas pagamino savo ‘special’.
Tuom norėjau pasakyti, kad jeigu atvažiuosite, kaip europiečiai ir norėsite europietiško serviso, jūs tai gausite, tačiau tai ir kainuos, kaip Europoje, na, bent kaip Lietuvoje. O šalies pažinimui, ekonominiam variantui naudojantis viešąjį transportą, galima išleisti 30-40$/d. (iki 10$ nakvynė, max 15$ maistas dienai, 2-5$ transportas, ir lieka smulkioms išlaidoms, turistiniams objektams, bilietams). Mes keliavomie kiek patogiau, tai atatinkamai ir išleista daugiau, nors pigiausias buvo viešbutis už 17$ dviems su pusryčiais, brangiausias – keliaujant gal 50$, įprastas vidurkis apie 30-35$.
Šri Lanka garsėja savo nuolatine temperatūra. Pasieškokite, pamatysite, kad visus metus ten grubiai +28- +33 C’, tik kalnuose natūraliai vėsiau, todėl juos labiau mėgsta britai.
Žmonės smalsūs, žingeidūs, mandagūs, nepriekabūs, jie visada mielai tau padės, jei kažko nežinai, ar atrodai pasimetęs ir tik kartais atsargiai paklaus, ar gali gauti atlygį už jo sugaištą laiką. Buvo vos vienas-du atvejai, kai mokyklinukai atviriau prašė pinigų prie šventyklos, bet greitai juos prižiūrėtojas nutildė ir nuvarė.
Kitoje pusėje istorija, kai laukėme traukinio į arbatos plantacijas. Traukinys vėlavo apie 2 val., kaip sakė užstrigo kažkur ar sugedo, nes geležinkelio sistema įrengta britų dar berods 1857 metais ir net naudojamas veidrodinis analoginis periskopas pamatyti atvažiuojantį traukinį, perjungimas bėgių irgi rankomis. Kol laukėme, iš tokio lango vietiniai mašinistai pradėjo mus du kviesti pas save. Neišdidūs, nuėjom. Pasirodo, jie tiesiog norėjo parodyti, kaip jie dirba, kokie pas juos yra įrenginiai ir iš viso, koks vaizdas pro langą. Paprasčiausiai jie norėjo pabendrauti. Apie jokius ‘bakshish’ reikalus kalbos ir užuominos nebuvo; visiškas paprastumas ir nuoširdumas.
Tarp kažkurių miestų važiuojant sustojome vaisių turguje. Einu, fotografuoju, visi šypsosi, stebi tave, paklausiu kurio nors, ar galiu nufotografuoti, tai susigėsta, bet neprieštarauja, dar paskui nubėga kažkam pasigirti, kad jį ‘blyškiaveidis’ fotkino :-) Paskui vienas prisitatė ir pasisiūlė parodyti visą turgų. Sakau, nano giminaitis mėgsta bananus, greitai nuvedė nupirkau dovanų didelę kekę gal 15 kg, sumokėjau vos 10$. Klausiu, kiek užtruks jo ekskursija po turgų ir kiek kainuos, tai net supyko, kad apie pinigus kalbu, pasakė, kad jam bus malonu man parodyti, kaip jie prekiauja ir kas čia per vieta. Nerealu. Jaučiu, pirmoji tokia nuoširdi ir atvira šalis.
Kitas momentas, kad pas juos nėra vagysčių. Sustojome viename miestelyje, kadangi turėjau nešiojamą kompiuterį, kelis objektyvus, kurių tuo metu nereikėjo, sakau vairuotojui, kad palieku jam saugoti tašę, jis sako OK, ir uždaro duris ir nueidinėja. Aš instinktyviai jo klausiu, taigi BRANGUS DAIKTAS UŽ STIKLO, ar nedings, čia jo viso gyvenimo alga guli, o jis ramiai paaiškina, kad per savo gyenimą nėra susidūręs su vagyste savo šalyje, plėšimu ar pan., ir taip gyvena jie čia visi. Paliko mano brangiąją aparatūrą automobilyje ir porai valandų iškeliavo… Štai tokie reikaliukai. Ir viskas buvo gerai.
Dar trumpai apie Maldyvus. Mano nuomonė tokia: jeigu neturite bent 300$/€ dienai, nėra ko ten važiuoti. Visi gražūs rojaus vaizdeliai yra už pinigus. Kam aktualu, alkoholio išvis valstybinėse salose nėra. Šalis musulmoninė. Maudytis galima tik atitvertuose ‘rezervatuose baltiesiems’. Privačiose salose visiškai kitoks gyvenimas, bet jos yra mokamos, t.y. susimoki už nuvykimą (privat speedboat nepigu, apie 50-70$/žm.), dar įėjimas į salą nuo 5$ iki 30$$/žm. Mes aplankėme vieną nedidelę salą, kažkada ten buvo nemažas viešbutis, dabar tik apleisti pastatai, tačiau laukiniai paplūdimiai buvo liuks. Tiesa, po kelių valandų ant saulės net išsitepus kremu patapo naktinės kančios nuo nudegimų. Povandeninis pasaulis irgi puikus, jei patinka snorkling’as. Kadangi sala buvo netoli, dienos išvyka su spec. pietumis ant jūros kranto kainavo apie 50$. Visiška sėkmė. Ir tai buvo skaniausias maistas Maldyvuose – ant laužo kepta šviežia žuvis, jūros gėrybės, keli kokosai, nealkoholinis imbierinis alus ir gaivinantieji gėrimai. Gana privatu, asmeniška ir kokybiška.
Smagu buvo rašyti ir vėl prisiminti Šri Lanką. Nuostabi šalis. Tikrai verta. Nežinau žmogaus, kuriam ten nepatiko…