Šios dienos planas: senoji Gruzijos sostinė Mtskheta, Stalino gimtinė – Goris, Uplistsikhe urvų miestas, grįžti į Kutaisį.
Važiuojame link Mtskheta. Pakeliui vėl grožimės ant kalnų išbarstytais vienuolynais.
Jvari Monastir. Dėl laiko stokos ant kalno nevažiavom. Gal kada kitą kartą.
Papėdėje Zahesi hidoelektrinė ant Mtkvari upės, ji dirba sezoniškai, kai vandens yra – pavasarį. Pastatyta/paleista 1927-1943 m.
Mtshketa tolumoje.
Džigitas „Tikrasis“ pasitinka su vynu.
Vėlyvai papusryčiaujam.
Mtskheta Svetitskhoveli katedra – viena švenčiausių vietų tikintiems gruzinams.
Senoji langų ornamentika: kairėje svastikos įmantriai persipinusios su apskritimais, kažkiek panašu į kiniečių lėkščių dekorą, dešinėje – pynutčių, gėlių-augalų, apskritimų derinys, besikeičiantis su stilizuotu kryžiumi.
Keliaujant link Gori, kaimo keliukais, užtinkam senasias kapines. Žvalgomės.
Deja ir čia, net šventoje vietoje, akis kliūna už šiukšlių…
Kaimo vaikų džiaugsmas.
Tolumoje pamatom Uplistsikhe urvus.
Kelią saugo žvėrys.
Lipam į kalvą urvu.
Ir užsikabarojus – dar daugiau žvėrių.
Bet vaizdas paperka: atsiveria toliai, kuriuos matė dar neolito laikmečio žmonės.
Priešais laukia urvai, pačiame viršuje – bažnytėlė.
Uplistsikhe iškirsta smiltainio uolose.
Pastebimos kirtiklio žymės, kuriuo išskaptuota duobė vandeniui.
Uolose iškirsta viskas: skliautai, arkos, kolonos, lentynos daiktams. Neblogai atrodo.
Paliekam senovę menančius urvus.
Apleista degalinė; kelyje buvom sutikę matyt kas dešimtą, tiek jau nemažai jų.
Goris pasitinka Stalino vardo prospektu, tiltu.
Kažkada prospektu griausmingai marširavo komjaunuolių gretos. Dabar nerūpestingai sliūkina karvės.
Stalino muziejus. Su vietiniais nepagarbiai apie diktatorių kalbėti nevalia, jie vis dar myli jį.
Stalino asmeninė vagonetė.
Užeinam į vidų. Už bilietus (pagal Gruzijos standartus) sumokame daug – 20 GEL (t.y. po ~15 LT).
Pasitinka Josefas.
Niūrios erdvės nuteikia grotestiškai.
Stalinas su Žukovu (?).
Kreivo paveikslo stebimas, Stalinas šiame darbo kambaryje strategavo aneksinius planus.
Šiurpi asmenybė.
Atsilabinam ir keliaujam link Kutaisio.
Žemė suarta. Kalnai tolumoje. Saulė šviečia. Pavasaris.
Gražus vakaras – vienas malonumas važiuoti.
Vakarinį romantinį vaizdą „prišiukšlina“ spalvotieji maišeliai plaukiojantys kalnų upelio krantuose. Sudėtinga nesistebėti.
Stipriai vakarėja, bet likusius apie 100 km teks nuvažiuot.
Kutaisyje pasiūloma „stilinga“ nakvynė apartamentuose, nes mūsų užsakytas kambarys klaidingai išnuomotas kitiems. Sutinkam. Tačiau grįžę prieškambaryje radome svečią – šeimininkai nusprendė išnuomoti dalį apartamentų. Teko pareikalauti atskiro kambario. Gavom :-)
Pro langą skverbias miesto šviesa, lekiam pasivaikščioti.
Rytoj laukia skrydis į gimtinę.