Viešėti Balyje, tai kaip užeiti į didelę šventyklą–miestą ir kartu pabūti, pasimelsti, tam, kuo tiki ar kam dėkingas. Šiame Indonezijos kampelyje ypatinga aura, ypatingi žmonės ir ypatingas dėmesingumo ir pagarbos jausmas svečiui. Taip gerai jautiesi Sri Lankoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Irane ar kitose itin svetingose šalyse, o įvertinus visas aplinkybes, Bali galima laikyti viena jaukiausių mano lankytų vietų.
Tropinis klimatas gegužės pabaigoje leidžia pajausti ir smarkokas liūtis ir pasikepinti saulėje. Turistų srautai dar neįsibėgėję, tad iki Birželio vidurio gal ir geriausias laikas čia vykti. Kaip pastebėjome, jau po kelių savaičių Ubud’e vakare praeiti gatvėmis darėsi sudėtingiau, tokia jau populiari ši sala.
Vykstant į Bali norisi persiorientuoti ir plaukti pasroviui, čia nesigauna skubėti, daug maloniau palengva linguoti, pritariamai kas kelioliką metrų siūlomiems SPA ir TAXI paslaugų tiekėjams sakyti ‘tomorrow’, o pasirinkus sau mielą restoranėlį ar masažo kampelį pradžiuginti šeimininkus vietiniu ‘swastiastu’ [pasisveikinimas balietiškai].
Bali ilgai asocijuodavosi su kažkokia nedidele valstybe, o ne viena iš šimtų Indonezijos salalelių. Dažnai keliautojų ir turistų minimas Bali pavadinimas sudaro įspūdį, kad tai – atskira šalis. Dalinai taip ir yra, jie išskirtinai, kitokie, nei likusi Indonezija: čia vyrauja hinduizmas, kai Indonezijoje – islamas; baliečiai turi tam tikrą autonomiją ir sau priderintus komunos principo įstatymus, nepriklausomus nuo sostinės.
Bali yra rojus turistams, tiek medaus mėnesio patraukusiai porai, tiek savarankiškai keliaujančiam ‘backpacker’iui, kiekvienas čia atras vietą sau, kiekvienai kišenei bus nakvynės ar maitinimo pasirinkimo. Tik turistiniai objektai ženkliau patuštins kišenes, visi lankytini objektai apmokęstinti, net kai kurios šventyklos. Dažniausiai kainuos 3-4€, bet yra ir ‘europietiškų kainų’, kaip Bali Bird Park, kur bilietas suaugusiam kainuoja 24€ (335.000 rupijų). Kai kas nukeliauja vietinėms komunoms, kai kas papildo regiono turizmo plėtros ir palaikymo kasas.
Bet… regionas nėra didelis; pripratęs prie intensyvesnio keliavimo ritmo per savaitę laiko viską įdomesnio aplankai: Ubud miestelis, šimtametės šventyklos (Uluwatu, Gunung Kawi, Taman Ujung, Taman Tirtagangga, Lempuyang, Pura Pasar Agung, Pura Ulun Danu Beratan ir kt.), rytinis žygelis į Batur vulkaninį kalną, kriokliai (Tibumana, Red Coral, Sekumpul), juodo-balto smėlio paplūdymiai, ryžių terasos (Tegalalang, Jatiluwih) ir nesuskaičiuojama galybė šventyklėlių-altorėlių. Dar kelios dienos ir pažinta netoli esanti viena iš turistinių Gili salų – Air (šalia yra dar yra Meno ir Trawangan, viso trys vos 1×2,5 km dydžio koralinės balto smėliuko salelės.
Ši kelionė nebuvo itin sėkminga fototechnikai: dar pačioje pradžioje nugaišo pagrindinis fotoaparatas Fuji FGX 50R, matyt jam dar Philippines vaizdų (ir okeano dėmesio) buvo per daug, tad šiek tiek gelbėjo senukas Fuji XE2 su gerokai gyvenimo mačiusiu kit’iniu 18-55 f/2,.8~4 objektyvu. O didžiausia atsakomybė teko iPhone XS max, su kuria jis visai gerai susitvarkė. Kelionės metu sudėtingesnėse oro situacijose, bei fiksavimui po vandeniu pasitarnavo GoPro 7 Black, ko pagalba užfiksavau kelis mielus kadrus su jūrų vėžliais.
/ čia atsiras daugiau nuotraukų su info / gal tik negreitai ;) /
Bali, Gili Air, Lombok.
Maršrutas ir dalis aplankytų vietų.