Armenia, 2018-07

Armėniją aplankyti noras buvo jau seniai: kalnas Ararat skambėjo nuo vaikystės, Nojaus reikalai – nuo jaunystės, o vėliau kartas nuo karto išlįsdavo viena ar kita įdomesnė informacija, kuri tik priminė apie šį Kaukazo regioną. Pasitaikius nebrangiems bilietams, kraunuosi fotoaparatus, objektyvus ir nekantriai laukiu kelionės. Laukia 10 dienų vasaros išvyka. Kaip visada, pasiruošimo etapas vyksta dar namuose, renkuosi įdomius lankytinus objektus, ieškau automobilio nuomai, skaitau ir sudarinėju kelionės planą. Kaip ir dažniausiai, planas lieka planu, o kelionė eina savo vaga, taip ir šįkart: aplankiau mažiau, nei planuota, bet daugiau, nei neplanuota – pakeliui ‘savaime atsirandantys objektai’ patys į akis lenda, lieka tik imti ;-) Vasara, ilgos dienos, bus ką matyti ir veikti…

Šalis, kuri turi ilgą, turtingą istoriją, daug išlikusių architektūros statinių, objektų (nemažai jų įtrauktų į UNESCO paveldą), ypač patiks krikščioniškojo pasaulio istorijos ar vienuolynų gerbėjams – jų čia apstu, įvairaus klimato, reljefų, daug įdomių istorinių, geografinių vietų. Draugiški gyventojai, daugelis kalba rusiškai (angliškai susikalbėti yra sudėtingiau, bet pilnai įmanoma). Tačiau kartu šalis dar su silpnai išvystyta turizmo sritimi: trūksta viešbučių, prasti keliai, nėra padoresnio turizmo srities kuravimo, trūksta informacijos, pilna sovietinių nesutvarkytų, nedastatytų ar jau apgriuvusių objektų (diggeriai ir ekonominiai bomž-keliautojai tikrai atras savo smėlio dėžę).


Hayravank Monastery ans Sevano ežero kranto.

Daugelis lankytinų objektų yra nemokami, o jeigu mokami iki 1-2-3€. Vėlgi, banko kortelės čia vis dar daug kur naujiena; net sostinėje Yerevan reikia paieškoti tinkamos degalinės, kur priims kortelę, pripažįsta tik grynuosius, nors bankomatų, bankų yra pakankamai. Beje, patogi paprasta Revolut iki 200€ išduos armėniškuosius dramus idealiu banko kursu, (geresniu, nei keitykloje), verta pasiimti, tačiau jei kortele atsiskaitynėsite, kursas gerokai bus negražus, prarasite net 3-5% nuo sumos!

Turizmas čia dar tik pradeda gyvuoti, patys gyventojai neretai žino tik aplink savo miestelį ar galimą turizmo objektą 30-50 km spinduliu, daugiau nepatars (nebent top šalies lankomus objektus), o nuorodų irgi nelabai rasite, lieka pasiruošti kelionei iš anksto ir susirankioti dominančius objektus po trupinėlį. Žinoma, šalia sostinės esantys objektai bus lankomi turistų daugiau, nes tiesiog yra šalia ir Yerevan lokacija gana dėkinga, iš čia galima per kelias dienas apvažiuoti esminius dalykus. Pagrinde atvyksta rusai, vokiečiai, lenkai, kinai, japonai, bet pvz. į petroglifų išvykas labai veržėsi australai, norvegai, vėliau jų neliko arba sumažėjo.

Zorats Karer (Karahundge) – observatorija, kapinės, apeigų, įšventinimo vieta. Tik chronologija neaiški.

Paslaugos visos gana nebrangios (lyginant iš dabartinės perspektyvos, sakyčiau primena 2000-ųjų Lietuvą ‘prie lito’. Galima nesunkiai dviese pavalgyti su puslitriu naminiu vynu ar alumi už 30-40 LT, t.y. 9-12€, o praplėtus norus iki 30€ gali gauti jau gausią puikią kelių patiekalų vakarienę. Mėsos, kaip ir Gruzijoje jie ruošti beveik nemoka, arba mūsų skoniui netinka (bandyta avienos išpjova, vištiena, jautiena), patiko iš mėsų tik kebabai ir troškiniai – xashlama, bei kur mėsa sudaro ne pagrindinę patiekalo dalį. O kepta mėsa – blogai, arba labiau prastai, nei skaniai. Užtat yra gausybė kitų ragautinų dalykų: kelių rūšių tolma (dolma), xinkali (gruziniškas atėjūnas), lavašas (nuo gruziniško pailgos formos shoti iki plonos keptos duonos), labai jie mėgsta žalumynus su riazhan (svogūnai, ridikėliai, kalendra, melisa ir kt. su grietinėliniu sviesto ar varškės konsistencijos pagardinimu), skani žuvis, puikios sriubos, sūriai, xashlama (troškiniai). Visumoje maistas visur skanus, bet geresnėse vietose jaučiasi skirtumas į gerą. Tiesa, daug kur maistas yra sūrus, per sūrus, bet čia jau tikrai individualaus skonio dalykai.


Xashlama (troškinys) iš avienos kaulų. Geras. Patiko. Rekomenduoju neblogą vietą pavalgymui – Vorotan (Maps.me rans, medžiotojų užeiga; maistas gana įvairus, ant upelio kranto suręsti privatūs nameliai, tik aptarnavimas lėtokas, visa kita – liuks).

Keliai yra labai prastos būklės, kai kuriose dalyse net tragiški, todėl kai nuomositės kiek didesnį automobilį už 25-35€/d., labai nesistebėkite, nes tikrai nemaža nuomos dalis iškeliaus būsimam remontui. Kuras kainuoja apie 1$/litras, degalinių yra pilna, retai, kada bus 30-40 km atkarpa be degalinės (tik primenu, kad turėkite grynųjų, kad nenutiktų kaip mums, kai teko rankioti dramus ir ‘centus’ ir piltis 4,5l kuro, kad nuvažiuotume iki suplanuoto miestelio, nes kitokios valiutos neima, o kortelės terminalo nėra matę). Nepamačiau ir savitarnos kolonėlių.

Jeigu važiuoti per šalį išsamiau, bandysite pasiekti tolimesnius kampelius, vertėtų pagalvoti apie keturratį 4×4 varomą automobilį (pasirinkau Lada Niva 4×4). Yra vietų, kur be pravažumo tiesiog nepasieksite, o kai kurios žemėlapiuose žymėtos asfaltuotos gatvės pavirs į žvyruotą ir duobėtą keliuką. Tokia ta Armenia specifika – kai kurie keliai remonto nematę nuo Armenia SSR laikų. Pagal kelių būklę ji prastumu gali lygiuotis tik su Moldova. Gerai gerai, ne visur esu buvęs, tai tikiu, kad yra ir blogesnių ar panašių.
Nevažiavau iki Kalnų Karabacho, nors tokių planų buvo, tiesiog pagal laiką būtų likę maksimum diena visam regionui, tad nusprendžiau to nedaryti, neverta.


Kelias link Amberd forto. Kito nėra. Tenka kas keliasdešimt metrų vis prilėtinti, kad nesulaužyti mašinos.

Neplanuojant ilgesnių trail po kalnus ar kopimo į Ararat birželio pabaigoje – liepos pradžioje jums pakaks paprastų vasarinių rūbų, o geriausiai maikutės, šortai, sandalai ar kt., kas patogu. Temperatūros pagrinde lydėjo nuo +30º iki +38Cº, maksimaliai pašokdamos iki +40Cº dieną, bei +20º iki +28Cº naktį. Megztinio neprireikė, ilgesnio rūbo su rankovėmis pasigedau tik saugantis nuo kraujasiurbių. Patogus dalykas yra pakeleivingose vietose šaltinių vanduo, jų gana daug, tiek bėgančių iš kalnų, tiek tvarkingai padaryta su kraniukais pakeleiviams.


Išdidusis Ararat kalnas. Čia, pasak legendų, prisišvartavo Nojus su savo laivu ir paleido gyvulius, bei žmones daugintis. Techniškai Ararat kalnas yra Turkijoje, nors istoriškai ten nuo seno gyveno armėnų gentys. Spėjama, kad jo slėnyje ir susiformavo homo sapiens sapiens. Netikrinau, nebuvo laiko ;-)

Kadangi teko lankytis gretimose su Armenia šalyse (Gruzijoje tris kartus, Irane porą kartų, vieną jų Kurdistan regione, Turkijoje, čia labiau poilsis), tai galiu palyginti, kad svetingumu armėnai nenusileidžia gruzinams, bet niekaip nepritempia iki iraniečių, kurdų, o iki tukrų verslumo jiems visai toli. Bet ir gerai, taip jie dar išsilaiko gana natūralūs, nesugadinti ir neišlepinti pinigingų senjorų užgaidų :-)
O dabar – šiek tiek vaizdų.

> Pirma diena. Yerevan.

Yerevan. Miesto centras –The Cascade. Efektingiausias Yerevan objektas. Pradėtas statyti 1971 ir pabaigtas apie 1980-uosius, vėliau dar pratęstas, bt vis dar nepabaigtas. Verta palaipioti, nes laiptelių yra net 572, beveik visus ir patrypiau.

Lipant pradeda vertis Yerevan panorama.


Kiekvienoje terasoje yra įvairių skulptūrų. Patiko.


Lipant į viršų buso apie 9:30 val., ir jautėsi, kad kažko trūksta, bet 10:00 val. pradėjus čiurlenti vandeniui, viskas stojo į vietas ir kalnas atgijo.

Vaizdas nuo viršaus. Ten, dešiniau, matosi Araratas, tiksliau jo nesimato, tik debesiukų užuominos. Vėliau pamatysim.

Ne, tikrai ne visos mašinos tokios retro, bet yra ir tokių. Sostinėje išvis gana nemažas kontrastas tarp automobilių: pagrindą sudaro naujesni 2-5 metų, nemažą dalį net prabangūs Lexus, MB, Maseratti, bet yra pilna sovietinio palikimo reliktų. Išvažiavus iš sostinės, situacija jau kitokia…

Duduk grojikas. Instrumentas gaminas iš abrikoso medienos ir yra laikomas vienas pirmųjų pūčiamųjų instrumentų.

Yerevan miesto kiemai. Realūs.

Naujasis Yerevan. Tashir gatvė – alėja. Čia įsikūrusios prabangios parduotuvės, restoranai, viešbučiai, bet yra paprastų kavinukių. Paskutinę dieną pamatysime vėlai vkare.

Yerevan. Nepriklausomybės aikštė.

Oh, kaip gi ne…

Vienintelė šalyje veikianti mečetė – Blue moscue. Keista, kad tik viena. Kol žvalgiausi, priėjo mergina ir pasiūlė papasakoti apie objektą. Berods XVI a. statyta, rekonstruota ir dabar čia mokosi persiškai, bei yra maldos namai, komuna.

Priešingoje Blue moscue pusėje – Bazar. Tikėjausi daugiau, kad viduje vyks veiksmas, žmonės prekiaus ir pan., bet po rekonstrukcijos ten įsikūrė parduotuvės, nieko įdomaus, tik fasadas ir interjeras visai žavus.

Yerevan. Gatvės prekeiviai susirūpinę, ar užteks persikų iki nakties.

> Antra diena. Išvykimas iš Yerevan – Vanadzor.

Zvartnots Katedra. VII-ojo amžiaus krikščioniškasis palikimas. UNESCO objektas. Patiko.

Etchmiadzin Katedra. UNESCO objektas.

Šalia Katedros yra vienuolynas, tad vienuoliai čia vaikšto ne po vieną.

Pakeliui link Armenia šiaurės. Nuo sostinės apie 50 km, vaizdai greitai tampa kitokie.

Tikras armškas kulinarinis paveldas – Xurdzhin: troškinta mėsa su daržovėmis, suvyniota į lavašą ir dar pakepta ant laužo/grill. Išties neblogai. Porcija didelė, ragaukite 2-3 asm.

Keliukai, kai keliukai, tokie lydės beveik visą laiką. Lyg ir asfaltas, bet jo nėra.


Hovhannavank (St. Hovhannes Karapet), IV-ojo amžiaus įkurta baptisto Gregory the Illuminator, kelias rekonstrukcijas patyrusi.

Armenian Alphabet Monument. Važiavau pakeliui, tai sustojau. Vietiniai laipo ant raidžių, fotografuojasi.


Aragats kalnuose, 2300 m aukštyje įsikūręs Amberd fortas. Gražus. Užsukite.


Reptilijos seka prašalaičius

Saulėlydžiai visur būna gražūs, kalnai juos tik papuošia.

Vakaras. Ginami gyvuliai.

Tolma. Vietiniai restoranai meiliai vadina ‘golubcy’ arba liet. balandėliai. Visai, kaip Lietuvoje, kur kopūsto lapas, viduje ryžiai su mėsa, tik ta mėsa avienos. Skaniau. O man tikrieji tolma (gruz. dolma) vis vien išliks sukti į vynuogių lapus.

Xashlama. Geriausias mėsos paitekalas raugautas šalyje.

> Trečia diena. Vanadzor – Sevan.
Vanadzor sveikinasi.


Idolai priemiestje

Horomayri Monastery, Lori provincija, netoli Odzun. Apleistas, apgriuvęs, sunkiai prieinamas pavojingais kalnų keliukais, bet verta pasidaryti 30-40 min. pasivaikščiojimą. Geri įspūdžiai.

Valstybinis tarpmiestinis transportas. Tokių net Lietuvoje nelabai atsimenu. Pastarieji važinėja dujomis – tie bakai ant stogo joms ir skirti. Dujomis yra pigiau, apie saugumą galvoti nėra kada. Važiuoja ir gerai.


Sanahin Monastery. X a. UNESCO paveldas. Privažiavimas yra kitas, tvarkingas, čia atsiuntė Maps.me atrimiausiu keliuku ;-)


Sanahin Monastery interjeras.

Turizmo apraiškos, rankdarbiai šalia vienuolyno.

Netikėtai užtiktas objektas – Mikoyanų brolių muziejus. Broliai buvo bene žymiausi armėnijos sovietai, vienas kūrė rusiškąjį MIG-3 [rus. МиГ-3] lėktuvą, kitas buvo aktyvus sovietinės Armėnijos veikėjas po Lenino-Stalino-Kruščiovo ir net iki Brežnevo laikų.


Vakarėjant atvykstam iki Sevan ežero. Netoli Sevan miestelio.


Efektingas Rašytojų sąjungos namas.
> Ketvirta diena. Sevan – Noratus – Oberlian Caravanserai – Jermuk.

Nors už lango +35Cº, bet kaip sakė viešbutyjei ir kavinėse, dar sezonas neprasidėjo. Oh! Tai kada tas sezonas? Negi Birželio pabaiga tam netinka?

Sevan miestelis. Įprasti Armenia vaizdai.


Hayravank Monastery. XIX a. Jauki, nedidelė bažnytėlė. Vaizdinga aplinka, pusvlandžiui verta užsukti.

Hayravank Monastery iš kitos pusės.


Senųjų Noratus kapinių prieigos. Senasis Moskvich.


Noratus (Noraduz) kapinės. Šie paminkliniai akmenys su iškaltais kryžiais yra vadinami – khachkar (khach = kryžius, kar = akmuo). Kapinėse seniausi khachkar’ai yra net X amžiaus.


Turtingesnių žmonių khachkar’ai


Khachkar’ų gausa


‘Prisikabina vietinė gidė’, pasakoja, ką koks simbolis reiškia, rodo įdomesnius paminklus. Pinigų pati nereikalauja, bet po 15 min praleistų kartu, pasiūlytų 1,5€ jai neatrodo pakankamai. Tokia įdomi moteris. Bet verta, atsakingai domisi khachkar’ais.

Ant kai kurių antkapių galima rasti įdomių scenų: čia pvz. vyras ir jo žmona ūkininkai.


Čia – visa istorija, kai atvykėlis visą šeimą išpjovė, kardu išdaužė ir išvyko. Teliko kapai.


Gal taip kurą perdirba? Neklausiau.


Armėniškojo šilko kelio vaizdas.Vardenyats kalnų perėja.


O šalia jo – Oberlian Caravanserai (Sulema arba Selim Caravansarai). Pastatytas Vardenyats kalnų perėjoje 1332 princo Chesar Orbelian 2410 m aukštyje. Tai yra geriausiai išsilaikęs karavansarajus Armėnijoje.


Gerai išsilaikęs vidus.

Lauke sargas turi savo bizniuką – pardavinėja namų gamybos vyną, įvairų samagoną (vynuogių, persikų, obuolių…), tame tarpe ir tutovką, sūrį, saldėsius ir… magnetukus. Šaunuolis. Vienas. Be konkurencijos.

Pakeleiviai. Važiuojantys.

Yagheris. Senosios žydų kapinaitės.

Vėl vakaras. Vėl gyvuliukai keliauja iš ganyklų į namus.

Šio vakaro patiekalas – laukinių kalnų žolių miksas. Įdomus skonis. Patiko.

> Penkta-šešta diena. Jermuk. Ramesnis laikas.
Kurortinis Jermuk miestas. Panašiai prieš 20 metų atrodė mūsų Druskinikai ar Birštonas. Susikurs. Viskas bus. Jau dabar ten stato naujų viešbučių, pvz. kątik atidarytas tarptautinis Hyatt Palace 5*.

Gatvėse minaleralinio vandens kurortas atspindimas taip. Pirkėjų nematyti, bet nepasiduoda.

Jermuk gatvės.


Jermuk. Apleistas grandiozinis Sporto centro pastatas – vienas įdomesniu apleistų lankytų objektų. Verta paskirti bent pusvalandį apsižvalygti.

Pažaisti nepavyko :(

Baseino vanduo – permatomas. Šiaip galima šokinėti ir pliuškentis :-)


Jermuk. Mineralinio vandens galerija. Vieta, kur tiesiai iš žemės teka skirtingos temperatūros ir koncentracijos mineralinis vanduo. Nuo +42º iki +25Cº (plius-minus).


Puikiai paruošta vietinė žuvis. Jei būtų raudona mėsa, tai šis patiekalas būtų geriausias.


Vienas iš planų buvo nuvykti prie natūralaus mineralinio vandens baseino. Tam ir LADA-NIVA 4×4. Tik pradedant važiuoti, ženklai maloniai nuteikia. Išties, čia meškų yra daug, pamatyti neteko, bet vietiniai sako, kad jos nelenda, svarbu prie mažylių nekvailioti…


Po 30 min visiška bekele, didelius akmenis ir kelis upelius, atvykom. Tikslios GPS koordinatės: 39.817279, 45.636439. Tikrai negalvokite vykti lengvuoju automobiliu, nepravažiuosite. Geriau keliaukite pėsčiomis, gal nesuvalgys meškosžlokiai-vilkai.


Išsimaudžiau. Gerai atsigaivinti, kai lauke +30Cº.


Jermuk. Moteris su vaiku karšia vilną.

Jermuk. Vakaras.

Jermuk. Kažkada buvusi sovietinių laikų kavinukė ar restoranas gražioje lokacijoje – tiesiai prieš Jermuk krioklį. Neabejoju, atgaivins ir po kokių 5-7-10 metų bus nuostabi vieta.

Vaizdas iš kitos upės/kanjono pusės.

> Šešta diena. Jermuk – Sisian
Kitos dienos Jermuk krioklio lankymas.

Šalia krioklio, niekaip nepažymėta ir žemėlapiuose neutiktas geologinis parkelis su Lucky Arc. Verta pasivaikščioti. 20-30 min pakaks.

Oras puikus, kylu į kalną. Jermuk žiemą tampa kurortu, čia yra slidinėjimo trasos, o vasarą smagu užkilti pasigrožėti į kalnus-slėnius iš viršaus.

Gražu…

Jermuk ir jame raudonuojantis tarptautinis Hyatt.

Armėnai restorane beveik visada pradeda nuo žalumos ir prie jos patiekiamo pieno-sviesto-grietinėlės gaminio – rejan (riazhan) arba matsoun. Skanu. Ypač su šviežiai keptu lavash (duona). Tai vienas tų dalykų, koilgiuosi sugrįžus į Lietuvą.

GPS nuvedė ne ten, bet atsipirko vaizdais. Negali pykti.


Ištikimoji Niva. Daug jai teko iškęsti, bet atlaikė :-) Automobilio nuomos kainos yra gana nemažos, bet paieškojus, per rentalcars.com pavyko susirasti tikrai gerą variantą ir 8 d. 4×4 automobilis kainavo vos po ~19€.

> Septinta diena. Sisian – Zorats Karer – Ughtasar petrogplyphs – Tatev.

Zorats Karer. Vaizdai dėl kurių vertėjo keltis 5:45 ir jau 6:30 būti vietoje prieš pakylant saulei.


Zorats Karer (Karahunj, Karahundge). Mistinės paskirties vieta, vadinama armėniškuoju Stonehenge. Tai vertikaliai sustatytų akmenų kompleksas, datuojama bronzos amžiumi.


Daugelis akmenų luitų turi padarytas skyles. Observatorija? Saulės, kitų dangaus kūnų stebėjimui? Vietinis gidas–vairuotojas vežęs į kitą lokaciją kalnuose, prie petrogliph’ų, pritaria observatorijos minčiai.


Kasinėjimai parodė, kad čia buvo ir laidojama. Vaizdai gražūs. Tai kodėl gi ne?.


Kalnų gėlės Zorats Karer vaizdą padaro dar mielesnį.


Shaki krioklys. Mažiukas. Nes vasara.


Vulkaninė geologija lydi pakelėse.


Sissian (Syunik provincija) miestelio kapinių herojai.


Po Zorats Karer, susitariu su vietiniu vairuotoju, kad nuveš į kalnus į kitą mistinę vietą – Ughtasar petroglifų (Ughtasar petroglyphs) lokaciją prie Ughtasar ežero.


Po ne pilnos valandos kelio stabtelime prie pirmųjų petroglifų. Kas tai? Nesuprasi. Tutovkos reiktų nemažai :-) Piešiniai autentiški, verifikuoti vokiečių–austrų grupės, kuri čia kelis metus tyrinėjo apylinkes. Apie tai yra ir kelios knygos jų išleistos, varčiau vėliau, įdomu.


Ughtasar slėnis, ežeras.


Privažiuojam ir Ughtasar kalnų ežerą. 3200 m aukštis. Senieji piešiniai – itsagir – ant daugelio akmenų. Patys įvairiausi. Įdomiausiojo piešinio nepamačiau, kuriuose pavaizduotas vulkaninis išsiveržimas. Paskutinis vulkanas čia išsiveržė seniai seniai, Pleistoceno (ledynmečių) epochoje, kuri baigėsi 11.700 metais BCE, o meninius vaizdus archeologai datuoja apie 12.000 metų prieš Kristaus erą. Visai gali būti, kad vietiniai matė ir nupaišė, ką matė.


Petroglifai: gyvūnų migracija (arba karavanas).


Ughtasar armėniškai – Kupranugario kalnas(ai). Žmonės ir avys/ožiai.


Ughtasar. Avių bandos.

Ughtasar. Medžioklės scenos.


Ughtasar. Kalnų gaiva. Čia gyvena upėtakiai. Vietiniai kartais jų pagaudo.

Vietinė veikianti degalinė. Netoli Ughtasar, išsukus į asfaltuotą kelią.

> Aštunta diena. Tatev – Gori – Ararat – Yerevan.
Rytas. Ilsisi GAZ autobusiukas.


Žymusis Armėnijos IX a. Tatev vienuolynas patogiai įsikūręs ant uolos.

Rytinė maldelė.


Tatev miestelyje yra ilgiausias Pasaulyje nepertraukiamo lyno keltuvas – 5,7 km bendro ilgio – patvirtinta Guinness rekordų knygos! Negi nepasižvalgysi? Aukščiausias tašas – 320 m. Kelia virš senojo Tatev kaimelio. 5€ ir važiuojam.

Vaizdas į Tatev vienuolyną nuo Tatev miestelio.

Vaizdas iš kabinos ~200 m aukštis.


Leidžiantis keliukais nuo Tatev, apačioje yra Devils Bridge – plyšys uolose, kuriuo galima praeiti, o jo šone – natūralaus vandens vonios. Kadangi lauke +35Cº, o Niva be kondicionieriaus, tai puiki proga atsigaivinti.

Nusileidus stačiu kalniuku, kopetėlėmis, vaizdas tik jaukesnis. Skaičiau, kad čia mėgsta ilsėtis gyvatės. Nemačiau. Bet jei bijote – žinokite.

Pakeliui link Gori (tiksliau – Hkndzoresk) senojo miesto urvuose.

Gori. Apylinkės.


Patekti į Hkndzoresk akmenų miestą galima tik šiuo kabančiu tiltuku, arba ilgu ilgu keliu aplinkui.


Hkndzoresk buvo didžiausias kaimas visoje Armėnijoje iki XX a.

Lengvai siūbuoja 160 m ilgio tiltukas.


Hkndzoresk. Miestelyje buvo mokyklos, kelios bažnyčios. Žmonės gyveno iki 1950-ųjų, vėliau išsikraustė. Vietinis žmogus sako, kad patys išėjo, web šaltiniai sako, kad sovietai išvarė, kad negyventų olose. Tiesa yra kažkur.

Areni-1 urvas. Nepasisekė su juo. Nors čia yra rastas seniausias pasaulyje pagamintas batas, urvas buvo uždarytas, ar tai ekspedicija ar kt., faktas, kad į jį patekti nepavyko.

Areni regionas garsėja savo vynais. Net vynuogių rūšis tokia yra areni. Ir išties, buvo skanus ;-)

Leidžiantis nuo kalnų, per slėnius, atsiveria didingas Ararat vaizdas. Vasaros karščio ir dulkių užsklanda daro jį mažiau pastebimu, bet privažiavus arčiau, pasimato jo dydis.

Ararat ir Armenia pusės.

Khor Virap vienuolynas ir Ararat kalnas.


Khor Virap vienuolynas.


Khor Virap.

Grįžtam į Yerevan. Diena buvo ilga. Sukam valgyti. Puiki vieta – ‘Tavern Yerevan‘. Pagal vietines kainas nėra pigu, bet maistas verto to. Baliaus verto lygio vakarienė dviems su gėrimais kainuoja iki 35€.

Devinta diena. Yerevan – Garni – Geghard Monastery.Garni šventykla. Tai – prieškrikščioniškoji Armėnijos epocha. Pastatyta apie I šios eros amžiuje ir skirta Saulės Dievui Mihr. Buvo sugriauta per žemės drebėjimą, bet apie 197-uosius atstatyta.

Trūkstami elementai išsiskiria spalva, bet nemažai išliko ir originalių dalių.

Garni. Jonėninio stiliaus kolonos.


Armėniškieji sujuk – saldėsiai, kurių viduje yra riešutai, o aplinkui pilamos sultys, kol jos sustingsta. Gaunasi maistingas ir patogus valgyti Snicker ;-) Gruzijoje tai vadinasi churchkhela. Armėniškojo skonis toks pat, kaip ir gruziniškas; skiriasi priklausomai kokios sultys buvo naudotos: pagrinde būna vynuogių, bet yra ir obuolių, granatų, abrikosų ir kitų maišytų variantų. Skanu. Atsivežiau į Lietuvą giminaičius vaišinti.


Geghard Monastery (Ayrivank), UNESCO. IV amžiaus, Grigorijaus krikštytojo – jis gi Armėniją ir pakrikštyjo – įkurtas vienuolynas prie trykštančio šaltinio iš kalno išskaptuojant ten erdvę. Vėliau, jis buvo apstatytas.

Turistų daug, nes gana arti sostinės Yerevan, tai visi čia ir važiuoja, bei iki Garni.

Geghard Monastery (Ayrivank), pagrindinė pirmoji salė, viskas išskaptuota kalno akmenyje.


Yerevan vakare. Tolumoje – Ararat.

Yerevan. Nuo Cascade, apačioje vyksta koncertas. Miestas ošia.

Yerevan. Centrinė miesot aikštė – Nepriklausomybės.


Yerevan. Kabinam vėliavas. ZIL padeda.


Nors 23:00 val. ir yra paprastas trečiadienis, bet mieste yra pilna žmonių. Pasilabiname, atsilabiname, rytoj keltis 4:00 ir skristi į Tėvynę. Sakome Armėnijai iki.

 

Maršrutas ir dalis aplankytų vietų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *